Voir la conjugaison du verbe substantivar
|
Indicatif
|
Présent
|
(yo) substantiváis
|
(tú) substantiváis
|
(vos) substantiváis
|
(él/ella/usted) substantiváis
|
(nosotros-as) substantiváis
|
(vosotros-as) substantiváis
|
(os) substantiváis
|
(ellos-as/ustedes) substantiváis
|
Imparfait
|
(yo) substantiváis
|
(tú) substantiváis
|
(vos) substantiváis
|
(él/ella/usted) substantiváis
|
(nosotros-as) substantiváis
|
(vosotros-as) substantiváis
|
(os) substantiváis
|
(ellos-as/ustedes) substantiváis
|
Passé simple
|
(yo) substantiváis
|
(tú) substantiváis
|
(vos) substantiváis
|
(él/ella/usted) substantiváis
|
(nosotros-as) substantiváis
|
(vosotros-as) substantiváis
|
(os) substantiváis
|
(ellos-as/ustedes) substantiváis
|
Futur simple
|
(yo) substantiváis
|
(tú) substantiváis
|
(vos) substantiváis
|
(él/ella/usted) substantiváis
|
(nosotros-as) substantiváis
|
(vosotros-as) substantiváis
|
(os) substantiváis
|
(ellos-as/ustedes) substantiváis
|
substantiváis \su(β)s.tan.tiˈβais\
- Deuxième personne du pluriel du présent de l’indicatif de substantivar.