| Voir la conjugaison du verbe enmendar
|
| Indicatif
|
Présent
|
(yo) enmendaste
|
| (tú) enmendaste
|
| (vos) enmendaste
|
| (él/ella/usted) enmendaste
|
| (nosotros-as) enmendaste
|
| (vosotros-as) enmendaste
|
| (os) enmendaste
|
| (ellos-as/ustedes) enmendaste
|
| Imparfait
|
(yo) enmendaste
|
| (tú) enmendaste
|
| (vos) enmendaste
|
| (él/ella/usted) enmendaste
|
| (nosotros-as) enmendaste
|
| (vosotros-as) enmendaste
|
| (os) enmendaste
|
| (ellos-as/ustedes) enmendaste
|
| Passé simple
|
(yo) enmendaste
|
| (tú) enmendaste
|
| (vos) enmendaste
|
| (él/ella/usted) enmendaste
|
| (nosotros-as) enmendaste
|
| (vosotros-as) enmendaste
|
| (os) enmendaste
|
| (ellos-as/ustedes) enmendaste
|
| Futur simple
|
(yo) enmendaste
|
| (tú) enmendaste
|
| (vos) enmendaste
|
| (él/ella/usted) enmendaste
|
| (nosotros-as) enmendaste
|
| (vosotros-as) enmendaste
|
| (os) enmendaste
|
| (ellos-as/ustedes) enmendaste
|
enmendaste \en.menˈdas.te\
- Deuxième personne du singulier (tú) du passé simple de l’indicatif de enmendar.
