Ἐπίκουρος
Grec ancien modifier
Étymologie modifier
- Antonomase de ἐπίκουρος, epíkouros (« aide »).
Nom propre modifier
Cas | Singulier | |
---|---|---|
Nominatif | ὁ | Ἐπίκουρος |
Vocatif | Ἐπίκουρε | |
Accusatif | τὸν | Ἐπίκουρον |
Génitif | τοῦ | Ἐπῐκούρου |
Datif | τῷ | Ἐπῐκούρῳ |
Ἐπίκουρος, Epíkouros *\e.pí.koː.ros\ masculin