Voir la conjugaison du verbe disparatar
|
Indicatif
|
Présent
|
(yo) disparatáis
|
(tú) disparatáis
|
(vos) disparatáis
|
(él/ella/usted) disparatáis
|
(nosotros-as) disparatáis
|
(vosotros-as) disparatáis
|
(os) disparatáis
|
(ellos-as/ustedes) disparatáis
|
Imparfait
|
(yo) disparatáis
|
(tú) disparatáis
|
(vos) disparatáis
|
(él/ella/usted) disparatáis
|
(nosotros-as) disparatáis
|
(vosotros-as) disparatáis
|
(os) disparatáis
|
(ellos-as/ustedes) disparatáis
|
Passé simple
|
(yo) disparatáis
|
(tú) disparatáis
|
(vos) disparatáis
|
(él/ella/usted) disparatáis
|
(nosotros-as) disparatáis
|
(vosotros-as) disparatáis
|
(os) disparatáis
|
(ellos-as/ustedes) disparatáis
|
Futur simple
|
(yo) disparatáis
|
(tú) disparatáis
|
(vos) disparatáis
|
(él/ella/usted) disparatáis
|
(nosotros-as) disparatáis
|
(vosotros-as) disparatáis
|
(os) disparatáis
|
(ellos-as/ustedes) disparatáis
|
disparatáis \dis.pa.ɾaˈtais\
- Deuxième personne du pluriel du présent de l’indicatif de disparatar.