Voir la conjugaison du verbe inhabilitar
|
Indicatif
|
Présent
|
(yo) inhabilitáis
|
(tú) inhabilitáis
|
(vos) inhabilitáis
|
(él/ella/usted) inhabilitáis
|
(nosotros-as) inhabilitáis
|
(vosotros-as) inhabilitáis
|
(os) inhabilitáis
|
(ellos-as/ustedes) inhabilitáis
|
Imparfait
|
(yo) inhabilitáis
|
(tú) inhabilitáis
|
(vos) inhabilitáis
|
(él/ella/usted) inhabilitáis
|
(nosotros-as) inhabilitáis
|
(vosotros-as) inhabilitáis
|
(os) inhabilitáis
|
(ellos-as/ustedes) inhabilitáis
|
Passé simple
|
(yo) inhabilitáis
|
(tú) inhabilitáis
|
(vos) inhabilitáis
|
(él/ella/usted) inhabilitáis
|
(nosotros-as) inhabilitáis
|
(vosotros-as) inhabilitáis
|
(os) inhabilitáis
|
(ellos-as/ustedes) inhabilitáis
|
Futur simple
|
(yo) inhabilitáis
|
(tú) inhabilitáis
|
(vos) inhabilitáis
|
(él/ella/usted) inhabilitáis
|
(nosotros-as) inhabilitáis
|
(vosotros-as) inhabilitáis
|
(os) inhabilitáis
|
(ellos-as/ustedes) inhabilitáis
|
inhabilitáis \i.na.βi.liˈtais\
- Deuxième personne du pluriel du présent de l’indicatif de inhabilitar.