Kotava modifier

Étymologie modifier

Dérivé de karvolie (« miaulement »).

Verbe modifier

Personne Présent Passé Futur
1re du sing. karvolié karvolieyé karvolieté
2e du sing. karvoliel karvolieyel karvolietel
3e du sing. karvolier karvolieyer karvolieter
1re du plur. karvoliet karvolieyet karvolietet
2e du plur. karvoliec karvolieyec karvolietec
3e du plur. karvolied karvolieyed karvolieted
4e du plur. karvoliev karvolieyev karvolietev
voir Conjugaison en kotava

karvolié \karvɔliˈɛ\ ou \karvoliˈe\ ou \karvoliˈɛ\ ou \karvɔliˈe\ intransitif

  1. Miauler.

Prononciation modifier

Références modifier