Χρόνος
Grec ancien modifier
Étymologie modifier
- Antonomase de χρόνος, khrónos (« temps »).
Nom propre modifier
Cas | Singulier | |
---|---|---|
Nominatif | ὁ | Χρόνος |
Vocatif | Χρόνε | |
Accusatif | τὸν | Χρόνον |
Génitif | τοῦ | Χρόνου |
Datif | τῷ | Χρόνῳ |
Χρόνος, Khrónos masculin singulier
- (Divinité) Chronos.
Prononciation modifier
- *\kʰró.nos\ (Attique (Ve siècle av. J.-C.))
- *\ˈkʰro.nos\ (Koinè, Égypte (Ier siècle))
- *\ˈxro.nos\ (Koinè (IVe siècle))
- *\ˈxro.nos\ (Byzance (Xe siècle))
- *\ˈxro.nos\ (Constantinople (XVe siècle))