Voir la conjugaison du verbe instaurar
|
Indicatif
|
Présent
|
(yo) instauráis
|
(tú) instauráis
|
(vos) instauráis
|
(él/ella/usted) instauráis
|
(nosotros-as) instauráis
|
(vosotros-as) instauráis
|
(os) instauráis
|
(ellos-as/ustedes) instauráis
|
Imparfait
|
(yo) instauráis
|
(tú) instauráis
|
(vos) instauráis
|
(él/ella/usted) instauráis
|
(nosotros-as) instauráis
|
(vosotros-as) instauráis
|
(os) instauráis
|
(ellos-as/ustedes) instauráis
|
Passé simple
|
(yo) instauráis
|
(tú) instauráis
|
(vos) instauráis
|
(él/ella/usted) instauráis
|
(nosotros-as) instauráis
|
(vosotros-as) instauráis
|
(os) instauráis
|
(ellos-as/ustedes) instauráis
|
Futur simple
|
(yo) instauráis
|
(tú) instauráis
|
(vos) instauráis
|
(él/ella/usted) instauráis
|
(nosotros-as) instauráis
|
(vosotros-as) instauráis
|
(os) instauráis
|
(ellos-as/ustedes) instauráis
|
instauráis \i(n)s.tauˈɾais\
- Deuxième personne du pluriel du présent de l’indicatif de instaurar.