Voir la conjugaison du verbe obstinar
|
Indicatif
|
Présent
|
(yo) obstináis
|
(tú) obstináis
|
(vos) obstináis
|
(él/ella/usted) obstináis
|
(nosotros-as) obstináis
|
(vosotros-as) obstináis
|
(os) obstináis
|
(ellos-as/ustedes) obstináis
|
Imparfait
|
(yo) obstináis
|
(tú) obstináis
|
(vos) obstináis
|
(él/ella/usted) obstináis
|
(nosotros-as) obstináis
|
(vosotros-as) obstináis
|
(os) obstináis
|
(ellos-as/ustedes) obstináis
|
Passé simple
|
(yo) obstináis
|
(tú) obstináis
|
(vos) obstináis
|
(él/ella/usted) obstináis
|
(nosotros-as) obstináis
|
(vosotros-as) obstináis
|
(os) obstináis
|
(ellos-as/ustedes) obstináis
|
Futur simple
|
(yo) obstináis
|
(tú) obstináis
|
(vos) obstináis
|
(él/ella/usted) obstináis
|
(nosotros-as) obstináis
|
(vosotros-as) obstináis
|
(os) obstináis
|
(ellos-as/ustedes) obstináis
|
obstináis \o(β)s.tiˈnais\
- Deuxième personne du pluriel du présent de l’indicatif de obstinar.