Conjugaison:italien/spiazzare
spiazzare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels modifier
Mode | Présent | Passé | |||
---|---|---|---|---|---|
Infinitif | spiazzare | \spjat.ˈt͡sa.re\ | avere | spiazzato | \a.ˈve.re spjat.ˈt͡sa.to\ |
Gérondif | spiazzando | \spjat.ˈt͡san.do\ | avendo | spiazzato | \a.ˈven.do spjat.ˈt͡sa.to\ |
Participe | spiazzante | \spjat.ˈt͡san.te\ | spiazzato | \spjat.ˈt͡sa.to\ |
Indicatif modifier
Conditionnel modifier
|
|
Subjonctif modifier
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Impératif modifier
|
|